- žebenkštis
- žebenkštìs sf. (3b) KBII103, KII353, KGr198, K, K.Būg, Š, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Pns, Dkš, Smln, Bt, Sk; SD170, Q622, MŽ, N, S.Dauk, I, Sut, LsB584, LL74, LEXXXV182, žebeñkštis, -čio sm. (2) Vrn; MŽ, MŽ541, N 1. zool. kiauninių šeimos mažas, plėšrus kailinis žvėrelis (Mustela nivalis): Žebenkštis balta ir ilga kaip pelė J. Žebenkštìs vasarą žala, o žiemą balta Žal. Žebenkštìs peles labai gaudo Btrm. Žẽbenkštys tai po rąstais pasislėpusios būdavo Šk. Žebenkštìkė buvo po šieno kūgio Lkv. Žabų krūvose vedė vaikus šeškai, ir žebenkštis kaip žaibas kasdien išnirdavo iš laidarų M.Katil. Senovės ūkininkai kokį žebenkštùką pamatydavo, tokią karvę įsitaisydavo – labai eidavo į ranką Vg. Kai žebenkštulį pamatysi apie savo trobas, gyvuliai seksis Jz. Aš nuėjau į mišką, nusišoviau žebeñkštį, nusišoviau žebeñkštį, pasisiuvau sermėgą JD659. Žebeñkščiai jei per gyvulį perbėga, tai jau jis neskelia Dbč. ^ Ot peilis – kaip žebenkštìs (aštrus)! Slv. Šoko priešais kap žebenkštìs (staigiai, smarkiai) Žal. Tai gudri mergaitė! Kaip žebenkštis A.Vaičiul. 2. prk. apie ką nors vikrų, žvitrų: Žebenkštaitės tos mergaitės tiesė stalą skaterkaitėm LTR(Brt). Jis buvo ne pėsčias, greitas, tikra žebenkštis B.Radz. Čia ne arklys, bet žebenkštis, bobos su juo nevažinės Grl. 3. SD66, D.Pošk, I šermuonėlis: Šitie jumus teipajag turi nečysti būti tarp žvėrų, kurie ant žemės rėplioj: šermonis (viršuje žebenkštis), pelė, rupūžė – kožnas su savo veisle BB3Moz11,29. 4. Slk žibintuvo žnyplės skalai įstatyti, žibinčius.
Dictionary of the Lithuanian Language.
